Na pagaliau sąžinė privertė parašyti kiek daugiau nei du sakinius į twitterį (ir kaip toks mažas daiktas gali suvalgyti visą tinklaraštį?). Negaliu netgi tinkamai pasiteisinti vasaros atostogomis, nes tiesa pasakius šią vasarą matyt taip ir neatostogausiu. Taigi tenka pripažinti seną gerą ir laiko patikrintą tinginiavimo faktą 🙂 Šį savaitgalį teko pavartyti apdulkėjusios asmeninės istorijos puslapius ir sugrįžti į mokyklą. Tą pačią J. Balčikonio gimnaziją, kuri sėkmingai stovi jau daugiau nei 200 metų ir visai teisėtai vadinasi pirmaja pasaulyje lietuviška gimnazija. …
Tinklaraščio įrašai
Ilgas ilgas pasivaikščiojimas gamtoje kai leidžiasi vidurvasario saulė… Ir kaip aš galėjau užmiršti tokius dalykus? Kūnas jau buvo priverstas sukelti galvos skausmą, kad atitrauktų mane nuo mirgančių ekranų ir nesibaigiančio informacijos srauto. Brendu per šlapią žolę, prikimštą svirplių ir lyg bundu iš kažkokio tolimo sapno. Problemos staiga susigūžta netikėtai užkluptos, tvarkingai susidėlioja į lentynėles ir dar užsidega lemputė. O juk vos prieš porą valandų jos buvo mane įtikinusios, kad esu viso labo nereikšminga dalelė didžiuliame mechanizme. Pajuntu, kad esu dalelė …
Vasarą nesu labai operatyvus, nes apie praeito šeštadienio renginį susiruošiau parašyti tik dabar. Šiais metais bandau susipažinti kuo gyvena tinklaraštininkų bendruomenė. Login’as truputi nuvylė, tad optimistiškai užsiregistravau į blogout tikėdamasis, kad ten bus linksmiau. Ir neapsirikau 😉 Šeštadienį teko keltis anksti, kad pagaučiau pirmąjį autobusą į Palangą. Laukiu nesulaukiu kada gi pagaliau išras teleporterius tokiems atvejams. Prisistačius į vietą buvo daug visko – ir dovanų ir naujų veidų. Ir netgi visai įdomių pranešimų. Džiugas (www.nezinau.lt) papasakojo apie iniciatyvą sukurti socialinio …
Veidrodėli, veidrodėli pasakyk – kada gi baigsis krizė? Šiame įraše pabandysiu pateikti savo požiūrį. Bet pirmiausia… ŠIS STRAIPSNIS NĖRA RAGINIMAS PIRKTI AR PARDUOTI. AUTORIUS NEATSAKO UŽ BET KOKIUS JŪSŲ PATIRTUS MATERIALINIUS NUOSTOLIUS, MORALINĘ ŽALĄ AR PRARASTĄ SIELĄ JEI VADOVAUSITĖS ČIA IŠDĖSTYTOMIS ĮŽVALGOMIS. Ar perskaitėte? Puiku, dabar atidžiai perskaitykite viršuje esančią pastraipą dar kartą. Trumpai tariant, sprendimus priiminėkite savo galva. Mano prognozės, kad ir kaip besistengčiau, niekada nebus visiškai tikslios. Netgi labiausiai tikėtinam scenarijui nesuteikčiau daugiau nei 20% išsipildymo tikimybės, nes: …
Susigriebiau, kad visai pramiegojau blogatoną ir kitas tinklaraščių savitarpio populiarinimo akcijas. Mano lankomiausi surašyti dešinėje esančio stulpelio apačioje, bet juos verta pristatyti plačiau. Juk gerais dalykais reikia dalintis 😉 Pirmiausia tai grandai: Pinkcity ir jos „Laimės paieškos rožiniam mieste“ Būtent jos tinklaraštis įkvėpė mane sukurti savo – taigi ji pakeitė ir mano gyvenimą. Už tai esu jai labai dėkingas (o taip pat ir už daug kitų atradimų). Mano nuomone tai vienas geriausių lietuviškos blogosferos tinklapių. Qemm – sveikas ciniškas požiūris …
Valio!!! Išgyvenome pirmuosius metus. Lygiai pernai šiame tinklaraštyje atsirado pirmasis įrašas. Nuo to laiko buvo paskelbta dar 98, o šis jau simbolinis 100-asis. Wow – kiek daug per tą laiką visko nutiko ir čia, ir autoriaus gyvenime. Aš, tiesa pasakius, niekada neabejojau sulaukti šio gimtadienio, bet vis tiek daug pavojų tyko blogosferoje. Ar atsiras žmonių, kurie skaitys? Ką jie pamanys apie mane? Ar turėsiu pakankamai laiko? Ar nepritrūks idėjų? Kas toliau? Žinoma augti! Šis tinklaraštis keisis – ir tik į …
… mineralinį, sexy cola gėriau, nieko burnoj neturėjau. Taigi šiais metais kaip tikras tinklaraštininkas aplankiau Login konferenciją. Kadangi ten pirmą kartą, tai nežinojau ko tikėtis – daugiau vedė smalsumas pamatyti žmonių veidus kitoje ekrano pusėje, negu pats pranešimų turinys. Na ir pamačiau – maždaug 1300 dalyvių, kurie buvo okupavę Siemens areną. Tiesa, kiek teko kalbinti, pačių tinklaraštininkų buvo tik mažuma. Ir beveik visi laikėsi nuomonės, kad pernai buvo geriau (beje, tada konferencija vadinosi „bLogin“, o kitais metais pasak gandų bus …
Pasiilgau nuoširdumo savyje, todėl kurį laiką matyt ir nebuvo įrašų. Kai aplinkui tiek daug visko vyksta ir stengiuosi padėti kiek galima daugiau žmonių, galų gale kažkaip pamirštu save. Amžinas balansavimas: tie, kurie turi ką pasakyti, tyli, o tie kurie kalba, tik tauškia niekus. Tokia jau matyt mano prigimtis, kad reikia išgyventi dalykus savyje, kad galėtum jais pasidalinti su kitais. Man visada buvo mistika kaip ekstravertai sugeba tai atlikti atvirkščia tvarka. O ir geriausiai rašyti sekasi, kai darau tai sau, o …
Pavasaris. Tai jo svaiginanti aura neišvengiamai susijusi su blogo įrašų sumažėjimu pastaruoju metu. Bet juk reikia palaikyti formą 😉 Ai kokia čia forma, kai laimės hormonai tiesiog trykšta pro ausis. Seratonino ir jausmų perteklius. Svaigstu nuo visko kas vyksta aplinkui – vaikausi pienių pūkelius, traukiu obelų kvapą, jaučiu atbundančias žmonių emocijas… Jos pagauna mane kaip vandenynas, įsuka, nepaleidžia nė už ką. O ir nenorėčiau būti paleidžiamas. Begalinis kūrybiškumo srautas rodos ranka pasiekiamas, todėl semiuosi iš jo, oj kiek visko …
Artėjant šeštadieniui neblogai būtų susipažinti su oficialia Eurovizijos balsavimo schema. Sėkmės 😉