Po pernykščio renginio euroforijos be jokios abejonės norėjau dar. Tad nudžiugau sužinojęs, kad TEDx Vilnius vyks vėl, ir nedelsdamas užsiregistravau. Nors ir labai stengiausi neturėti išankstinių lūkesčių, tačiau kirbėjo šioks toks nerimas ar nenusivažiuos žemyn. Įtarimą kėlė neaiški šių metų tema „Syzygy“ (iš pradžių maniau, kad čia bus kažkas su lenkais susiję, o pasirodo graikiškas žodis) ir tai, kad likus mėnesiui iki renginio, vis dar nebuvo galutinio pranešėjų sąrašo. Ir data buvo neįprasta – vasaros pradžia vietoj svajingo pavasario. Tačiau viskas galų gale pavyko puikiai.

Kaip ir anksčiu, renginys prasidėjo dalyvių susipažinimu keletą dienų prieš. Kadangi vasara, tai vakarėlis buvo numatytas lauke. O kadangi čia Lietuva, tai užlijo ir teko skubiai evakuotis į Piano Man. Baro aplinka deja nebuvo tokia gera idėja, nes ten mažai vietos judėti, sunkiau susikalbėti ir alkoholis šiek tiek prislopino pozityvią energiją. Bet vis tiek buvo verta ateiti. Pačią renginio dieną viskas vyko sklandžiai – nuo sūrelių pusryčiams (jie žino mano silpną vietą) iki pat uždarymo. Tiesa, buvo keletas techninių garso problemėlių, bet ir jos buvo skubiai išraškytos. Organizavimas 10/10.

Per pertraukas galima buvo išbandyti visokių įdomybių. Viena iš jų „gyvoji biblioteka“ – tai žmonės, kurie turi netradicinių patirčių ir sutinka apie jas pasikalbėti su kitais. Štai taip aš praleidau puikų laiką kalbėdamasis su kitokios seksualinės orientacijos mergina ir jos patirtį gyvenant mūsų visuomenėje. Apskritai ši „biblioteka“ buvo labai puiki idėja ir gerai derėjo prie renginio atmosferos. Po to su virtualios realybės akiniais dar pasivaikščiojau po LRT studiją (šitą galite išbandyti ir jūs su cardbordu ir atsisiųsta programėle), myniau žalios energijos dviratį ir leidau dirbtiniam intelektui paspėlioti apie mano lytį ir amžių.

O dabar apie pačius pranešimus.

• Atidarymo kalba buvo tikrai stipri ir įkvėpianti. Kristina iš Švedijos papasakojo savo istoriją apie bėgimą. Kaip jis prasidėjo nuo kelių kilometrų kartu su drauge, tada virto į Gineso rekordą bėgimui ant treniruočių takelio, o galų gale epiniu žygiu per Iraną. Ji tai atliko be jokio užnugario, nemokėdama vietinės kalbos ir pasikliaudama vien tik žmonių gera valia. Jos herojus Joda sakė, kad baimė veda į Tamsos pusę. Ir tai labai aktualu prisiminti šiais laikais, kai vėl ėmėme bijoti kitataučių ir kitos religijos sekėjų.
• Antrasis pranešimas papildė pirmąjį – apie tikrą ir menamą islamą. Kodėl yra praraja tarp to, ką matome per televizorių ir to, ką iš tiesų patiriame bendraudami su eiliniais musulmonais. Žinia yra gana paprasta – jie irgi yra žmonės su savo vertybėmis, geresnio gyvenimo siekiais, tragedijomis ir nusivylimais. Kai tai supranti, darosi lengviau juos priimti gyventi šalia mūsų.
• Toliau Ivana Smolenova iš Slovakijos pratęsė šią temą ir papasakojo apie kryptingas informacines atakas, kurias internete vykdo suinteresuotos jėgos. Jos siekia pasėti baimę ir nepasitikėjimą. Ir mes galime prisidėti kovoje su jomis: tam reikia išmokti kritiškai vertinti gaunamą informaciją. Trumpai tariant, neskubėkite dalintis su draugais visokiomis „šokiruojančiomis“ naujienomis, kurias randate internete. Verčiau pagalvokite koks tikslas gali slypėti už jų.
• Pirmąją sesiją užbaigė muzikinis pasirodymas su Rūta Loop. Užburiantys garsai suraizgyti į magišką ratą. Vėl ir vėl ir vėl. Nuostabu.

Antroje sesijoje buvo kalbama apie socialines problemas.

• Pirmiausia Vilija kalbėjo apie savižudybių prevenciją – ši tema gana aštriai nuskambėjo ir pernykštėje konferencijoje. Kol valstybiniame lygmenyje vis dar akivaizdžiai trūksta koordinacijos ir realių žingsnių problemai spręsti, kai kurie žmonės patys buriasi į grupes ir daro tai savo jėgomis. Vilija su bendraminčiais kasdien darbuojasi Kupiškyje ir jų dėka pastaraisiais metais savižudybių kiekis ten nukrito daugiau nei dvigubai.
• Tada viešnia iš Didžiosios Britanijos papasakojo daugiau apie autizmą, jo formas ir įtaką žmonių gyvenimui. Sužavėjo tai, kad ji pati yra autistė ir taip puikiai sugebėjo perteikti savo patirtį.
• O kad neapimtų depresija nuo tokių sunkių temų, pietų visus palydėjo Fantuzzi iš Niujorko. Tikrų tikriausias hipis, laiko mašina transportuotas iš 70-ųjų.

Po pietų sekė visa eilė kalbų ir pasirodymų, skirtų menui ir dizainui.

• Ground Zero šokėjai visai linksmai užvedė publiką po pietų.
• Architektė Enriqueta, iš Ispanijos, siekia, kad miesto erdvės turėtų gyvą ryšį su žmonėmis. Papasakojo apie įdomiausius savo projektus ir patirtis įvairiuose Europos miestuose.
• Toliau pasirodė Ernestas, kuris mums netiesiogiai žinomas kaip freskos (o gal tai grafiti) ant buvusio Lietuvos kino teatro autorius. Kalbėjo apie tai, kaip jam sekėsi tapyti pietryčių Azijos gatvėse.
  
• Na ir Andrew papasakojo tikrai įdomių meno ir technologijų sintezės būdų. Pavyzdžiui apie parodą, kurios eksponatai yra trimačiai žmonių galvų modeliai, gauti pagal gatvėje rastus DNR pavyzdžius (ant išspjautos kramtomosios gumos). Ir intriguoja ir ganėtinai baugu, kai apie tai pagalvoju.

Paskutinė sesija buvo apie technologijas. Man turbūt pati įdomiausia, tik gaila, kad nugrūsta į dienos pabaigą, kai žmonių dėmesys jau šiek tiek yra pavargęs.

• Ją pradėjo nuostabus akustinis Bel Canto choro pasirodymas. Su chorais kažkas tokio yra, kad šiurpuliukai nueina kūnu besiklausant.
• Airių filosofas Fiachra priminė apie vis dar menkai suvoktą etikos svarbą technologijų pasaulyje. Ko mes išmokome savo kuriamas mašinas? Kas bus atsakingas už dirbtinio intelekto priimamus sprendimus?
• Adam Harvey plačiau papasakojo apie sekimo technologijas. Kompiuteriui pasirodo pakanka tik 100×100 pikselių, kad atpažintų jūsų veidą minioje. Tad jo hobis yra „apgaudinėti“ tokias programas, išnaudojant jų silpnas vietas. Taip jis tikisi padėti sau ir kitiems išsaugoti privatumą.
• Ir konferenciją užbaigė Berit Anderson, kuri kaip ir anksčiau kalbėjusi Ivana, atkreipė dėmesį į internete veikiančius manipuliatorius. Panašu, kad ši problema tampa vis aštresnė ir gerai organizuoti programišiai ėmė aktyviai kištis į politinės nuomonės formavimą. Tą pastaruoju metu gerai matėme per Amerikos ir Prancūzijos prezidento rinkimus.

Visa ši idėjų ir geros nuotaikos fiesta alų gale baigėsi puikiu after-party vakarėliu Saliono kiemelyje. Lauksiu kitų metų.