„Sustabdykite pasaulį, aš noriu išlipti“ – kartais užplūsta jausmas, kai praleidžiu daug laiko nesibaigiančiuose darbuose ir projektuose. Arba, atvirkščiai, reikia susikoncentruoti ties užduotimi, o protas kažkur plaukioja svajonėse. Esu išbandęs daug priemonių tvarkytis su šiomis būsenomis: nuo ramaus pasivaikščiojimo gamtoje iki substancijų (pvz. kofeino ar alkoholio) vartojimo. Vis dėl to, viena iš efektyviausių yra meditacija. Tad šiame įraše norėčiau pasidalinti savo patirtimi.

Mitai apie meditaciją

Pirmiausia, nėra vieno teisingo būdo medituoti. Kad ir ką bedarytum, tai turėtų sukelti gerus jausmus ir nedidinti streso. Jei taip nėra, vadinasi ši meditacijos forma jums netinka arba darote kažką labai ne taip. Tad jos formą, trukmę, ir turinį rinkitės pagal tai, kaip jaučiatės.

Antra, meditacija nėra proto ir emocijų gesinimas. Veikiau tai primena tvarkymąsi savo galvoje, kai išbarstyti daiktai surenkami ir sudedami į savo vietas. Rezultate įsisiautėjusios mintys ir emocijos yra nuraminamos, o nuslopinti dalykai sustiprinami ir pakeliami. Taip pat, tai yra puiki priemonė pailsėti. Paprastai, kai grįžtu namo po sunkios darbo dienos, man reikia bent valandos, kad morališkai ir fiziškai atsigauti nuo patirtos įtampos. Medituodamas tą patį efektą pasiekiu per 15 minučių.

Ir trečia, nors meditacijos ilgą laiką buvo praktikuojamos išskirtinai religiniais sumetimais, šiais laikais sėkmingai medituoti gali visi – tiek tikintys, tiek ateistai. Netgi patarčiau vengti rūšių, kurios turi išlaikiusios sąsajų su konkrečia religija.

Nuo ko pradėti?

Tipinei meditacijai reikia ramios aplinkos ir patogios vietos atsisėsti. Trukmė gali būti vos 5 minutės – aš kartais nustatau žadintuvą, kad žinoti kada baigti. Jei aplinka triukšminga, galima naudoti ausines.

Pats paprasčiausias man žinomas būdas yra tiesiog atsisėsti (tam puikiai tinka paprasta biuro kėdė ir visai nebūtina rangytis lotoso pozoje), tada užmerkti akis ir įsiklausyti į savo kvėpavimą. Šitaip reikia bandyti išbūti visą meditacijos laiką. Be jokios abejonės, galvoje greitai pradės suktis įvairios mintys – jas reikia tiesiog pastebėti, o savo dėmesį nuolat grąžinti atgal prie kvėpavimo. Štai ir visa paslaptis.

Sudėtingesni meditacijos variantai siūlo dėmesį sutelkti į kokį nors daiktą, vaizdinį ar garsą. Galima lėtai keliauti kūnu žemyn ir aukštyn, įsijaučiant į atskiras jo dalis. Medituoti galima netgi vaikštant arba bėgiojant – tokiu atveju dėmesį reikia sutelkti ne į kvėpavimą, o į žingsnius.

Atskira rūšis yra vedamos (angl. guided) meditacijos. Jų vedėjas (arba garso įrašas) padeda kitam žmogui įeiti į reikalingą būseną, sakydamas ką toliau daryti. Tai gana efektyvus būdas ir internete galima rasti daug nemokamų resursų. Naujokams rekomenduočiau nuo jų ir pradėti.

Aš pats šiuo metu klausau vedamas meditacijas per Headspace mobilią programėlę. Taip pat man patinka vizualizacijos pratimai, kurių metu, užmerkęs akis bandau save įsivaizduoti kokioje nors kitoje aplinkoje, pavyzdžiui miške ar pajūryje. Na o stresą labai gerai sumažina dėmesio sutelkimas į atskiras kūno dalis ir lėtas jų atpalaidavimas. Tiesiog mintyse sakau, kad „mano ranka po truputį atsipalaiduoja, mano petys po truputį atsipalaiduoja“ ir taip toliau, kol baigiu kojų pirštų galiukais.

Papildomi resursai

• Headspace.com – meditacijos mobiliojo telefono programėlėje. Gerai parengtos ir kokybiškos, tinka tiek pradinukams, tiek pažengusiems. Įvadas nemokamai.
• Udemy.com – gana daug įvairių kursų šia tema, tiek mokamų, tiek nemokamų. Pavyzdžiui šis visai neblogas.
• Youtube.com – čia irgi pilna įvairaus turinio, tiek mokymų, tiek pačių meditacijų.