Praėjusį šeštadienį teko apsilankyti lietuviškajame TEDx, kuris vyksta kartą per metus vidury va tokio faino pavasario. Ėjau ten pirmą kartą ir, tiesa pasakius, neturėjau didelių lūkesčių. Esu matęs jau daug įvairių renginių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, todėl darausi išrankus. Nes tipiškai atveža kokį žymesnį žmogų, kuris padeda parduoti bilietus, tada pakalba jis penkiolika minučių, visi paploja katučių ir jau po kelių dienų viską pamiršta. Tokių kalbų visada galiu pasižiūrėti internetu, už dyką ir nesistumdant su krūva žioplių. Tad štai, skeptiškasis aš, visame gražume.

O išėjau iš šitos konferencijos apšalęs ir su atvipusiu žandikauliu… Nes nerealiai nustebino gerąja prasme.

Nežinau kas čia taip gerai suveikė – gal stiprus idėjinis užnugaris (dauguma turbūt girdėję apie pasaulinį TED), o gal savanorių komanda, kuri labai entuziastingai viską parengė. TEDx Vilniuje vyko jau trečią kartą, todėl organizatoriai matyt išvengė daug pirmo blyno nesklandumų. Taip pat konferencijos tema, bei pranešėjai tikrai buvo įdomūs.

Apie organizavimą verta papasakoti plačiau, nes yra ko pasimokyti. Kitoniškumas prasideda dar nuo registracijos proceso – nes norint patekti kaip žiūrovui, reikia atsakyti į nemenką klausimyną. Apie tai, pavyzdžiui, kokias supergalias svajojate turėti. Savotiškas facecontrol. Tada buvau nustebintas kvietimu į dalyvių susipažinimo vakarėlį. Ten nuėjau ir… 2 valandas kalbėjausi non-stop su tikrai įdomiais žmonėmis. Štai tada ir supratau kuo TED skiriasi nuo kitų renginių. Ne pranešimai čia svarbiausia, o tai, kad visi atėję yra skatinami bendrauti, dalintis mintimis, idėjomis, kontaktais. Buvo malonu sutikti tiek daug geranoriškai nusiteikusių ir besišypsančių žmonių vienoje vietoje. Ir labai greitai pats tuo užsikrėčiau.

Labai patiko, kad renginio teritorijoje jokios komercijos – visi užkandžiai, gėrimai, pietūs tiesiog padėti ir už dyką. Nes ne uždarbiauti čia susirinkome. Kiekvienos pranešimų sesijos metu ateina momentas, kai vedėjas paprašo atsisukti į šalia sėdintį kaimyną ir užmegzti pokalbį. Ar tiesiog apkabinti. Štai tokio pokalbio metu aplinkiniams pažadėjau, kad parašysiu apie konferenciją į tinklaraštį, ir, kaip matote, ištesėjau žodį. Dar vienas smagus nuotykis buvo eiti pietauti, nes pasirodo maistą gauni tik jei surenki tris draugus 🙂 Niekas TEDx nepietauja po vieną. Man pavyko suburti visai šaunią ketveriukę, kurioje buvo du programuotojai (Technology), žurnalistė (Enterteinment) ir dizainerė (Design).

O dabar apie pačius pranešimus. Visų nevardinsiu ir paminėsiu tik tuos, kurie man pasirodė įdomiausi. Beje nuobodžių pasirodymų nebuvo nė vieno.

• Konferencijos rytas prasidėjo nuo modernaus šokio ant scenos. Pasirodė mūsų jaunasis talentas Loreta Juodkaitė. Labai patiko.
• Toliau Daniel ir Erland duetas pasakojo apie klimato kaitą ir jos keliamas problemas. Pokyčiai jau vyksta. Prognozuojama, kad per XXI amžių pasaulio temperatūra pakils maždaug dviem laipsniais. Ir nuo amžiaus pradžios iki dabar jau spėjo pakilti pusę tiek – per vieną laipsnį. Kol kas savo veiksmais dar galime pristabdyti šį procesą. Manau, kad Lietuva, nors ir būdama maža, galėtų imtis iniciatyvos šioje srityje ir būti geru pavyzdžiu.
• Andreas Kaufmann pasakojimas apie zoologijos sodus įkvėpė aplankyti Kauno zoologijos sodą. Ir pasidomėti ar ta įstaiga atitinka tarptautinius standartus.
• Jan Laurens pranešimas apie jo atrastą efektyvų metodą gydyti sergančias bites, mažų mažiausiai suintrigavo. Gali būti, kad ateityje tai susilauks platesnio pritaikymo.
• Pirmos sesijos pabaigoje Danica Remy papasakojo apie asteroidų stebėjimo programą – gražu pažiūrėti, bet praktiškai nelabai kuo galiu prisidėti. Nebent apsilankyti per #AsteroidDay Molėtų observatorijoje.
• Antroje sesijoje Ilona kalbėjo apie žmones, kurie turi valgymo sutrikimų (anoreksija, bulimija ir t.t.). Paaiškino, kad ši būsena dažniausiai yra susijusi su psichologiniais veiksniais, o jos antitezė yra aukštas pasitikėjimas savimi. Buvo įdomu išgirsti šias mintis, nes mano šeimoje yra artimų žmonių, kuriems tai aktualu.
• Ir tada aišku Jurga Jurkutė… Jos nuoširdus pokalbis apie savižudybių prevenciją sugraudino iki ašarų. Ypač momentas pabaigoje, kuris atskleidė kiek daug salėje buvusių žmonių yra paliesti panašių tragedijų. Labai norėčiau ir aš laiku pastebėti tokius atvejus ir padėti tuo sunkiu momentu, kai jau nebesitiki jokios pagalbos. Rekomenduoju pasižiūrėti bent jau šios kalbos įrašą.

• Po pietų Robert ir Markella, papasakojo kaip jaučiasi radikalūs ekstremistai ir prekybos žmonėmis aukos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai visiškai skirtingi pasauliai, tačiau įsigilinus paaiškėjo, kad tiek vieniems, tiek kitiems yra sunku ir labai reikia visuomenės pagalbos. Ypač sujaudino švedo prisipažinimas, kad jis pats buvo ekstremalių pažiūrų aktyvistas (aka neonacis) praeityje. Parodo, kokį mes turime didelį sugebėjimą keistis ir pasitaisyti.
• Toliau nustebino grupės „Whale Sounds“ pasirodymas. Niekur anksčiau negirdėti, pateikė įdomių elektroninių garsų. Norėsiu išgirsti dar, kai pasitaikys proga.
• Labai patiko Brett kalba apie vaizduotės galią ir reikšmę mūsų gyvenime. Nes kas bendro tarp didžiausių technologinių kompanijų? Visų jų įkūrėjai mėgo skaityti mokslinę fantastiką. Rekomenduoju pažiūrėti.
• Despina Papadopoulos papasakojo apie technologijų ir tekstilės sintezę. Ten yra daugybė galimybių inovacijoms ateityje.
• Ir pabaigoje apie technologijas, kurios suteikia magiškų galių, kalbėjo Jody Medich. Magiškomis jos tampa, kai yra sumaniai paslepiami kai kurie tarpiniai žingsniai. Taip pat svarbus pastebėjimas, kad technologijos turėtų prisitaikyti prie žmogaus, o ne atvirkščiai.

Ir tai, kaip minėjau dar ne viskas. Įkvėpimo per tą vieną dieną pasisėmiau tiek daug, kiek iš 5 įprastų konferencijų. O svarbiausia, ką išsinešiau su savimi, buvo priminimas dirbti didesniam labui už save. Nes tai suteikia prasmę gyventi.

TED šūkis yra „idėjos, kurias verta skleisti“. Man atrodo, kad tinklaraščių rašymas labai gerai tam padeda.