Ergh… hmm… (dirbtinai nusikosėju, kad nutraukti nepatogią tylą). Pasirodo, tai pirmasis mano įrašas šiais metais. Ir apskritai, šis tinklaraštis meilės nematė jau nuo gūdžių 2012-ųjų. Įsivaizduoju, kad kažkur Hostex kompanijos rūsyje turėtų būti mažas tamsus kambariukas, kuriame dūzgia serveriai su mirusiais puslapiais. Niekas jų nelankė jau daug metų. Truputi nejauku.

Šį pavasarį mąsčiau, ką gi reiktų daryti su šiuo mano projektu? Išjungti gaila, nes buvo įdėta širdies. Atgaivinti? Bet tam reikės daug laiko ir pastangų. Ir pagaliau, kas gi šiais laikais rašo ar skaito blogus: visus mano pažįstamus prarijo devyngalvis slibinas vardu „Facebook“. Tinklaraščių aukso amžius buvo kažkur apie 2007-uosius. Tada tai buvo hip. Dabar hip yra auginti barzdą. Arba užsiimti šunų cosplay’umi. Visai tikėtina, kad paskandinsiu čia daug savo laisvo laiko valandų, o niekas net neperskaitys.

Ir vis dėl to.

Kažkur giliai manyje tiesiog dega noras kurti, rašyti, dalintis. Per 7 metus, nuo to momento kai pradėjau rašyti šį tinklaraštį, mano gyvenime pasikeitė labai daug kas. Tačiau šis vienas dalykas išliko. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad kažkur čia gali būti tikrasis mano pašaukimas. Nors kam čia vynioju į vatą – gyventi įsivaizduojamuose pasauliuose ir kurti istorijas, buvo mėgstamiausias mano užsiėmimas nuo 15-os metų. Noriu išbandyti dar daug dalykų: video blogingą, turinio skleidimą per socialinius tinklus, seną gerą knygų rašymą. Sukurti kažką iš to, kas man patinka.

Daug pažadėti kol kas negaliu: vienas įrašas per savaitę. Aišku čia reikės daug tvarkymo – atnaujinti worpresą ir dizainą. Kažkaip surinkti išbarstytus skaitytojus. Apskritai visą šio puslapio koncepciją teks peržiūrėti iš esmės. Bet aš noriu judėti, o tai yra pirmas žingsnis ilgoje kelionėje. Pakeliui link kažko didesnio už save.