Jei kas nors perskaitęs įrašo pavadinimą tikisi surasti konkretų receptą, tai jo čia nebus. Nes verslo kūrimas, kaip ir bet kuris kitas kūrybinis darbas, nepaklūsta griežtoms taisyklėms. Tačiau ketinu papasakoti apie gyvą patirtį, su kuria susiduriu dabar kurdamas savo verslą: apie užliptus grėblius ir netikėtas sėkmes. Taip pat pasidalinti asmeniniais pastebėjimais, kuriuos sukaupiau per 10 metų dirbdamas kitose IT įmonėse. Pradėsiu šį rašinių ciklą nuo pasakojimo apie viziją.

Pasikasyk sau nugarą

Beveik visi vadovėliai sutaria, kad norint susilaukti sėkmės, reikia žinoti savo tikslą (elementaru, Vatsonai). Mano kryptis, ties kuria dirbu šiuo metu – sukurti paslaugą, kuri padės žmonėms suskaičiuoti savo išlaidas. Idėja gimė kai per daug metų taip ir neradau nė vieno įrankio, kuris man padėtų tai atlikti greitai ir patogiai (gali būti, kad jis kažkur egzistuoja, bet dar matyt praeis dar daug laiko, kol jį surasiu).

Taigi formuluodamas savo tikslą rėmiausi tokiais kriterijais:

• Gerai išmanyk sritį, kurioje ketini dirbti. Neužtenka mokėti gerai programuoti – reikia žinoti ir kaip tai bus pritaikyta. Tuo IT skiriasi nuo, tarkim, statybų verslo, kur galima statyti vienodus namus gydytojams, politikams ir t.t.
• Įsiklausyk ko trūksta arba kas nepatinka dabartinėje aplinkoje. Tai dar žinoma kaip “pasikasyk savo paties nugarą”.
• Kad ir kokia gera būtų idėja, labai tikėtina, kad ji kilo ir kažkam kitam. Tad nenuleisk rankų anksčiau laiko. Google nebuvo pirmasis paieškos variklis, o iPhone nebuvo pirmasis išmanusis telefonas. Šie pavyzdžiai tiesiog sugebėjo realizuoti idėjas geriausiai. 

Pristatydamas savo idėją žmonėms, dažnai susilaukiu kritikos dėl to, kad yra daug konkurentų. Ir iš tiesų, asmeninių finansų valdyme jų yra bent keli šimtai – didelė dalis jau spėjo ir bankrutuoti. Yra didelė pagunda nuleisti rankas arba užsikasti analizėje. Vienok jai reikia atsispirti, nes per didelis dėmesys konkurentams uždaro mąstymą į dėžutę ir pamirštu, ką norėjau pasiūlyti. Visada siek savo unikalaus tikslo, o ne lygiuokis į kitus.

Parduok savo mamai

Toliau, du svarbiausi klausimai, į kuriuos reikia atsakyti kuriant bet kokį verslą yra: ką aš duosiu žmonėms ir ką gausiu už tai atgalios? Šlifuoti savo atsakymą tol, kol galėsiu jį parduoti savo mamai (niekuomet nesinaudojusiai internetu) per vieną minutę. Toks formatas vadinamas elevator pitch ir dažnai naudojamas kalbantis su pirkėjais ar potencialiais investuotojais.

IT startup’uose kontraversiškiausia dalis yra “ką gausiu už tai atgalios”. Ir yra trys riebios karvės: gauti žmonių dėmesį, duomenis arba pinigus. Geriausia kai jos visos leidžiasi melžiamos iš karto 🙂 Bet jei taip nenutinka, tai svarbus pastarojo dešimtmečio “atradimas” yra, kad pasitelkus šiek tiek fantazijos galima dėmesį ir duomenis konvertuoti į pinigus. Tokiu principu veikia didžioji dalis internete esančių nemokamų paslaugų.

Deja pažvelgus aplinkui kartais susidaro iliuzija, kad apie naudos gavimą galima iš viso nesirūpinti. Jog užtenka tik pritraukti kuo daugiau lankytojų, o pajamos atsiras savaime. Manau, kad tai yra didelė klaida, kuri gali nuvesti verslą prie bankroto. Žmonių dėmesį ir apsilankymus reikia lygiai taip pat tiksliai skaičiuoti kaip ir piniginius srautus. Standartiniai monetizavimo būdai (tokie kaip reklamų rodymas) dažnai būna nepakankami, todėl išlieka tik tie, kurie sugalvoja originalius būdus. O jiems atrasti būtina nuolat skirti dėmesio.

Pirmiausia žinok kur eini, tada klausk kas eis su tavimi

Nauja idėja savo apimtimi dažnai reikalauja daugiau nei vieno žmogaus darbo, todėl tenka ieškoti bendraminčių ir burti komandą. O šie ateina su savo požiūriu ir vertybėmis, todėl nesąmoningai bando nukreipti sava linkme. Tai svarbus išbandymas lyderiui: jei jis arba ji bus per daug “kietas”, tai žmonės dirbs mechaniškai ir bus neišnaudotas jų kūrybiškumas, o jei per daug “minkštas” tai pradinė mintis nuvažiuos nuo bėgių ir bus prarastas pasitikėjimas. Abu variantai yra pražūtingi.

Mano paties įsitikinimu, tikroji įmonės vizija visada gimsta tik vieno žmogaus galvoje ir yra neatsiejama nuo jo asmenybės. Ji nuolat turi būti rodoma gyvu pavyzdžiu – tik tada darbuotojai ja tikės ir seks. Atsieta ir užrašyta ant popieriaus ji praranda gyvybingumą.

Geras lyderis prisiima pilną atsakomybę už pasirinktą kryptį ir netgi už savo komandos paklydimus. Jo pareiga yra aiškiai suformuluoti tikslą (ką duosime ir ką gausime), o tik tada klausti kas eis su juo kartu. Tokiu būdu patys darbuotojai irgi skatinami būti atsakingais – nes jie savo noru pasirenka tai daryti. Prastas lyderis daro atvirkščiai: laiko savo komandą nežinioje arba bando nusimesti atsakomybę ant jos. Nieko nuostabaus, kad žemesnes pareigas užimantys žmonės irgi pradeda elgtis lygiai taip pat.

Korporatyvinė vizija

Jei kam nors teko dirbti didelėje IT įmonėje, tai žino, jog žodžiai “vizija” ir “misija” ten turi kiek kitokią – žymiai mistiškesnę prasmę. Jų garbei yra rengiami “team-buildingai” ir “brainstormingai”, o užrašyti popieriuje virsta kažkuo panašiu į “teikti klientams pridėtinę vertę <įrašyti kompanijos sritį>”, “gaminti geriausius sprendimus”, “teikti geriausias paslaugas” ir t.t. Rodos kalbama apie savaime suprantamus dalykus, tačiau didžioji komandos dalis taip ir lieka jų nesupratusi. Būna, kad net atsiranda natūralus pasipriešinimas, o pokalbiai apie “viziją” pradeda asocijuotis su smegenų plovimu.

Manau, kad taip nutinka dėl per didelio atskyrimo nuo tikrųjų kompanijos vizionierių. Kaip jau minėjau anksčiau, vizija turi būti demonstruojamai gyvai, nuolat ir realiuose asmenyse. Tik tada žmonės ja tikės. Deja realybė yra, kad paprastą darbuotoją nuo jų skiria mažiausiai du – trys hierarchijos lygiai, o kiekvieną dieną jis mato tik savo žemesnio lygio vadovą, kuris dar tik pakeliui į “nušvitimą”. Taigi vietoj tikslo, kuris turėtų suteikti jėgų nuversti kalnus, gaunamas tik atskiestas jo pakaitalas.

Korporatyvinės vizijos problema yra skaudi ir jos neišgydys pasamdyti HR specialistai ar team-buildingai.

Apibendrinimas

Aiški vizija atveria duris nuostabiai idėjai jūsų galvoje patekti į realų gyvenimą. Taigi pažinkite sritį, kurioje dirbsite ir pastebėkite kas joje negerai arba ko trūksta. Nebijokite jei jau yra konkurentų – jų buvimas gali netgi išeiti į naudą. Glaustai ir aiškiai suformuluokite savo idėją, kad galėtumėte per kelias minutes išaiškinti ir sudominti visiškai nepažįstamą žmogų. Tada būsite pasiruošę. Na ir pagaliau, jei tvirtai žinosite savo tikslą, tai nesunkiai rasite bendraminčių ir aplinkybių, kurie jums padės.