Taigi dirbau aš dirbau vienoje įmonėje ir dabar iš viso keturių metų triūso beliko tik šis tinklaraščio įrašas. Jei trumpai, tai atleido. Dėl priežasčių, kurių neminėsiu. Tokiu būdu baigėsi mano antroji karjera ir dabar priešais vėl padėtas švarus popieriaus lapas.
Manau, kad kai kada nors gulėsiu mirties patale, tikrai nesigailėsiu dėl nepasėdėtų viršvalandžių ar neuždirbtų pinigų. Bet kas iš tiesų skauda, tai palikti žmones, kuriais pasitikėjau ir kurie buvo mano draugai. 20 tuščių vietų mano širdyje nuo šios savaitės. Tad šis paminklas jiems.
P.S. turiu pagrindo manyti, kad dėl atsiradusio laisvo laiko, šio tinklaraščio laukia atgimimas.
7 comments On Paminklas keturiems metams
Niekada nežinai, kur prarasi, o kur rasi. Kartais būtent darbo netekimas tampa impulsu judėt į šviesų rytojų 😀
Visi 3 blogo skaitytojai laukia sulaikę kvėpavimą ^_^ かわいい
Skamba liūdnai, bet kai pagalvoji objektyviai – gyvenimas ne tik darbas. Tad manau iš to ką supratau, kad Tu esi teisus 🙂
nėra to blogo, kas neišeitų 🙂
Kaip tare Buffett’as: ,,You only have to do a very few things right in your life so long as you don’t do too many things wrong“. Sveikinu lengvai atvertus nauja lapa 🙂
Kažkaip nelabai tas atgimimas jaučiasi… Nors ir pavasaris… 🙂
Na jei tie žmonės tikrai tavo draugai, tai neabejoju, kad neprarasi jų ir dirbdamas kokį kitą darbą. Vistiek galėsite susitikti išgerti alaus ar arbatos 🙂