Kartą, seniai seniai, sugalvojo Tamagochis, kad gerai būtų nuvažiuoti į kalnus ir išmokti nusileisti su slidėmis. Kaip tarė, taip ir padarė – su nepatogiu turistiniu autobusu nudardėjo iki Slovakijos, bandydamas nors pusvalandį numigti jo sėdynėse, o nuvykęs krykštavo iš džiaugsmo ir siuntinėjo sms žinutes draugams į Lietuvą (nes tada dar nebuvo facebook’inimo ir tweet’inimo). Pirmoji pažintis su kalnais iki šiol dar gerai įsirėžusi į atmintį… Didingumas, iššūkiai ir vidinė ramybė.

Nuo to laiko daug visko nutiko. Teko apsilankyti slidinėjimo kurortuose Čekijoje ir Latvijoje. Išmokau leistis tiek su slidėmis, tiek su snieglente. Ir štai su draugais neseniai vėl aptarinėjome besibaigiančios žiemos džiaugsmus – nusprendėme apsilankyti dar lietuviams mažai pažįstamoje Švedijoje.

Žiemos sportu aišku labiau garsėja jų kaimynė Norvegija, tačiau švedai taip pat turi gabaliuką kalnų – iki jų lengviau nuvažiuoti savu transportu ir kainos ne taip smarkiai kandžiojasi. Turbūt populiariausias ir geriausias jų kurortas yra Are miestelyje (tariasi kaip „Ore“), 660km į šiaurę nuo Stokholmo. Vykstant su mašina, rekomenduoju nuvažiuoti iki Rygos, o tada persikelti keltu per jūrą.

Beje, pati jūra kovo pradžioje buvo sukaustyta ledo ir plaukiant niekaip neapleido Titanikiškas jausmas – kad tuoj atsitrenksime į kokį ledkalnį…


Apie pačią Švediją galiu pasakyti, kad keliai labai geri ir nuvalyti, maistas brangus (papietauti kainuos mažiausiai 10 EUR), o parduotuvėse draudžiama prekiauti stipresniu nei 3,5% alumi.

Are kurortas paliko gerą įspūdį – tiek pačiame miestelyje, tiek slidinėjimo trasose buvo tvarkinga ir išvengėme eilių prie keltuvų, kurios paprastai kamuoja Slovakijoje. Visur kreipiamas dėmesys į saugumą, todėl dauguma su šalmais  ir nebuvo incidentų, kad su kuo nors susidurčiau čiuoždamas. O iki nutolusių trasų patogiai nuveža viešasis transportas.

Vienintelis nuvylęs dalykas, tai oras – mūsų apsilankymo metu beveik visą laiką snigo ir buvo vėjuota. Kaina gal kiek pigesnė nei Italija ar Austrija, bet dvigubai brangiau nei Slovakija. Jei sudomino, tai daugiau informacijos teikia jų turistinis puslapis. Visumoje rekomenduoju.

Na o aš per 5 dienas išmokau pusėtinai čiuožti su snieglente. Matyt reikės dar vieno sezono, kad sutvirtinti įgūdžius. Vakarais aplamdytus šonus ir kojas ir šildžiau pirtyje. Dar išmokau žaisti Naujakurius ir pokerį. Ir panašu, kad žiema jau atsidžiaugiau iki valios šiais metais 🙂