Iš tiesų tai ne tiek jau ir daug filmų mačiau praėjusius kelis mėnesius, nes galva buvo užimta kitais dalykais. Trumpa apžvalga:
- Avatar (2009) – plačiai išreklamuotas Cameron’o kūdikis, kuris neabejotinai laimės vieną kitą oskarą už specialiuosius efektus. Deja žmogiškoji filmo pusė gana blanki, todėl filmas greičiausiai bus pamirštas už kelių metų, kai pasirodys naujas produktas su super-uber-mega efektais. 8/10.
- Sherlock Holmes (2009) – treileris mane ganėtinai nuvylė (pirma mintis buvo, kad A. C. Doyle turbūt karste vartosi), tačiau pats filmas labai smagus ir įspūdžiais netgi pranoksta Avatarą. Holmso personažas yra kitoks negu esame įpratę matyti, tačiau vis dar autentiškas. Režisierius ištraukė į šviesą tas dalis, kurios anksčiau būdavo nutylimos: žymiojo seklio ekscentriškumą, kovinius menus (knygose jis juk mokėjo ir boksą ir jujitsu). 9/10.
- 2 Days in Paris (2007) – pažiūrėjau pagal vieną iš šio tinklaraščio skaitytojų rekomendacijų. Romantinė drama su su gražiais Paryžiaus vaizdais, pasimetusiu amerikiečiu (žiūrėjau be titrų, todėl jaučiau jo pasimetimą kai niekas aplinkui nenorėjo šnekėti angliškai) ir pamokančiu monologu pabaigoje. 7/10
- 12 Monkeys (1995) – šiek tiek sci-fi klasikos su stipriu Bruce Willis pasirodymu. Puikiai išlaikė įtampą iki pat pabaigos – verta pažiūrėti ir po 15 metų. 9/10
- Leonard Cohen: I’m Your Man (2005) – dokumentika apie žymiojo dainininko gyvenimą ir kūrybą.
- The Golden Compass (2007) – šį pažiūrėjau Kalėdoms tikėdamasis geros pasakos, tačiau atlikimas kiek nuvylė. Visą laiką jaučiau, kad knyga žymiai labiau tiktų perteikti siužetą. 6/10.
- Sunshine Cleaning (2008) – nepriklausomas mažo biudžeto Amerikos kinas su originalia idėja ir atokvėpis nuo blockbuster’ių. Apie dviejų merginų ryžtą ir gyvenimo nešvarumus, kuriuos tenka iškuopti. 7/10.
6 comments On Ką mes žiūrime #4
O vat Avataras, nors nejaučiu sentimentų spec. efektams ir grafikai, man laaaaaaabai patiko.
Apie Avataro scenarijų taikliai pastebėta čia: http://www.imagebam.com/image/8793c962839915 🙂
Bet ar tau neatrodo, kad iš esmės visi scenarijai/pasakojimai/istorijos/gyvenimai yra panašūs, keičiasi tik vardai ir veiksmo vietos?
neisiu į „Avatarą“ iš principo. negaliu prisiversti, nu niekaip 🙂 kuo daugiau girdžiu susižavėjusių komentarų, tuo tvirčiau įsitikinu, kad man nereikia jo pamatyti, effects be damned.
Holmsas visgi gud, gerai, kad vienas draugas nusivedė į jį 🙂 o tai grėsė beveik tas pats, kaip ir „Avatarui“. Bet visgi Holmso ekranizacija turi du didelius pliusus prieš „Avatarą“ – Robert Downey Jr. ir Londonas, o dar holmsiškų laikų… 🙂
Well, /me buvo nusiteikes kad Avatar’as bus cheesy computer graphics FX show.
Mano nuomone pakeite shitas straipsnis, apie tai kiek darbo ideta uzh kadro:
http://www.wired.com/magazine/2009/11/ff_avatar_cameron/all/1
Ta prasme, surashyti visa enciklopedija faunos ir floros bei su lingvistu pagalba sukurti nauja kalba savo ishgalvotai rasei – chia turbut rimchiau nei plain FX fest.
Nu manęs tas faktas labai nenustebino, kadangi J.R.R. Tolkien jau prieš n+k metų tai yra padaręs, netgi didesniu mastu. Žinoma, kai kas ginčytųsi, kad čia knyga, ten filmas ir t.t.
Bet aš mieliau palaikau kažkur internete perskaitytą nuomonę: išreklamuota, bet bus pamiršta, kai pasirodys neužilgo naujas, dar labiau technologiškai ištobulintas filmas. Aš asmeniškai nemėgstu per daug reklamuojamų dalykų. Thanks, but no, thanks.