Jau daugiau kaip mėnuo praėjo nuo spalio 5-ą dieną surengtų žudynių Kaune. Aš stengiuosi išlaikyti neutralią nuomonę ir noriu tikėti, kad teisėsaugos pareigūnai kuo greičiau ištirs tiek šio nusikaltimo, tiek su tuo galimai susijusios pedofilijos bylos aplinkybes.

Šiame rašinyje norėčiau atkreipti dėmesį į mažai nagrinėtą bylos aspektą – pradinius kaltinimus pedofilija, kurie buvo paremti D. Kedžio dukters parodymais išplatintais internete. Visuomenėje jie sukėlė ypač karštą reakciją – didelė dalis netgi išreiškė nuomonę, kad žmogžudystė gali būti pateisinta (!!!), jei mergaitė iš tiesų buvo tvirkinama. O kadangi ji pati apie tai pasakojo, tai abejonių nėra – juk vaikas negalėjo tokių dalykų išsigalvoti ir neturi motyvo meluoti.

Bet ar tikrai mes galime pasitikėti 9-metės mergaitės parodymais ir už akių nuteisti žmones?

Pasirodo, kad tai nėra taip paprasta. Šioje psichologijos paskaitoje yra pateikiamas šokiruojantis pavyzdys: studentams parodomi trys interviu su vaikais apie prieš du mėnesius vykusį incidentą – visi trys pasakoja apie tą patį įvykį, visi trys daro tai labai nuoširdžiai, tačiau visų versijos yra radikaliai skirtingos. Kai studentų paklausė kuo jie tiki – nuomonės pasiskirstė maždaug po lygiai. Panaši reakcija ir kai šis įrašas buvo parodytas vaikų psichologams, teisėjams, vaikų teisių priežiūros pareigūnams. Kaip tai galėjo nutikti?

Pasirodo, kad visi trys jie sakė tiesą, tačiau dviem iš jų prisiminimai buvo įteigti. Vaikų sąmonė yra ypač jautri manipuliacijoms ir gali būti paveikta. To pakako, kad suklaidinti net patyrusius šios srities profesionalus. Ir tam netgi nereikia jokių futuristinių smegenų plovimo aparatų – užtenka tik tendencingai suformuluoti klausimus arba sukelti abejonę.

Kaip pavyzdys buvo pateiktas kitas eksperimentas su suaugusiais žmonėmis. Jo metu dalyviams buvo parodytas filmas, o po to uždavinėjami klausimai. Vienai kontrolinei grupei klausimas buvo suformuluotas taip – „ar prisimeni kaip viena mašina susidūrė su kita“? Kitai grupei – „ar prisimeni kaip viena mašina įsirėžė į kitą“? (mašinų susidūrimas iš tiesų vyko) Po savaitės tų pačių eksperimento dalyvių buvo paklausta – „ar prisimeni išdužusį stiklą“? Rezultatas – antrosios kontrolinės grupės nariai dažniau prisiminė šį faktą. O iš tiesų jokio išdužusio stiklo nebuvo. Tai įrodo, kad žmogaus smegenys yra linkusios užpildyti atminties spragas detalėmis iš konteksto. Ir kartais mes patikime dalykais, kurių iš tiesų nebuvo.

Yra buvę daug pavyzdžių, kai po apsilankymo pas psichoanalitiką, suaugę žmonės staiga „prisimindavo“ apie vaikystėje patirtus seksualinio išnaudojimo atvejus. Ir aišku dažnai tai baigdavosi bylomis prieš savo gimdytojus, o šie savo ruožtu pateikdavo ieškinius dėl smegenų plovimo. Tai gali tyčia arba netyčia nutikti, jei psichoanalitikas naudoja įtaigius klausimus apie paciento vaikystę. Ypač jei naudojama hipnozės technika – yra įrodyta, kad žmonės jos metu gali tiesiog sukurti naujus prisiminimus tam, kad patenkinti hipnotizuotojo norus.

Aš jokiu būdu neteisinu ir nebandau švelninti pedofilų padarytų nusikaltimų – jeigu jie iš tiesų įvyko. Mano pastebėjimai yra skirti tik tam, kad visuomenė nedarytų skubotų išvadų, kai yra pateikiami tokie sunkūs kaltinimai. Internete išplatinta medžiaga gali būti tikra, o gali būti ir klastotė – net jei mergaitė nuoširdžiai tikėjo viskuo, ką pasakojo. Įtarimą kelia tai, kad vaizdai buvo nufilmuoti aplinkoje, kur jos prisiminimai galėjo būti paveikti. Galbūt net pats D. Kedys buvo suklaidintas ir be reikalo pasidavė keršto troškimui. Kol kas viską gaubia nežinia. Reikia tikėtis, kad byloje dar atsiras tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, o nusikaltėliai bus nubausti.