Keista ir drąsi tema. Turbūt pradėsiu ją nuo vieno pastebėjimo apie savo elgesį. Šio puslapio dešinėje pusėje esantis mano avataras su el. pašto adresu yra neabejotinai mergina, nors aš pats esu vaikinas. Jau ne vienas žmogus klausė kodėl aš taip elgiuosi. Dalykus dar labiau supainioja tai, kad šio paprasto paveiksliuko dėka jau buvau ne vieną kartą forumuose ir komentaruose palaikytas mergina.
„<for a girl> its ok to be a boy, but for a boy to look like a girl is degrading, cause you think that being a girl is degrading“
Madonna, „What It Feels Like for a Girl“
Tuos avatarus matyt pasirenkame ne šiaip sau – jie atspindi kažkokią mūsų asmenybės dalį. Personažą, kuris netgi nebūtinai turi būti žmogus. Mano atveju paveiksliuke yra Urumi Kanzaki ir ji man simbolizuoja proto galią (tie kurie matė GTO supras kodėl). Tai, kad ji yra mergina (beje išgalvota) manęs visiškai netrikdo ir nepakeičia, nes ji tik personažas. Juk jei aš pasirinkčiau kaip iliustraciją kokio nors katino vaizdą – aš netapčiau labiau katiniškas 🙂
Ir čia noriu pateikti esminę įrašo mintį – aš esu įsitikinęs, kad mūsų protas neturi lyties.
Kaip aš priėjau prie tokios išvados? Pirmiausia, bent jau mano atveju, jei aš pažvelgiu giliai į savo sąmonę – ten niekur nėra parašyta, kad aš turiu būti vienos ar kitos lyties. Aš tiesiog esu, toks, koks esu šiuo metu. Net jeigu rytoj atsibusčiau mergina, tai pasaulis neapsiverstų. Taip, aš atrodyčiau kitaip, elgčiausi kitaip, galvočiau kitas mintis, jausčiau kitus jausmus ir emocijas – bet giliai viduje aš tiesiog būčiau. Ir tik nuo manęs priklausytų ar aš jausčiausi laimingu tokiame gyvenime ar ne.
Prisipažįstu, kad nelabai suprantu žmonių, kurie nori pasikeisti lytį, motyvų. Nes tai beprasmiška. Kaip vienas buvimas gali būti geresnis / blogesnis už kitą buvimą? Juk žmogaus esmė nuo to nepasikeis. Pakis tik išorė – tai, kaip atrodys pasauliui. O jeigu išorės nuomonė yra svarbesnė už savo natūralų kūną, tai yra žmogaus psichikos problema.
Antras įdomus pastebėjimas – tai stereotipų įtaka mūsų lyties suvokimui. Paimame eilinį Delfio „psichologinį“ straipsnelį, kuriame išdidžiai skelbiama „moterys dvasingesnės, vyrai – daugiau materialistai“ 🙂 Nežinau kuo tie ekspertai matuoja, bet per savo gyvenimą man teko sutikti labai įvairių egzempliorių. Netgi drįsčiau teigti, kad daug mano pažįstamų merginų yra labiau materialistės negu aš (čia aišku iš mano subjektyvios varpinės). Mano paties charakteris pagal MBTI testą yra apibūdinamas kaip NF – kas reiškia, kad mano stipriosios savybės yra intuicija ir jausmai. Savybės, kurios tradiciškai asocijuojamos su moteriška lytimi. Ar tai reiškia, kad būdamas mergina aš būčiau laimingesnis? Labai abejoju.
Trečias pastebėjimas apie tai kaip žmonės sugeba „išlįsti“ iš savo stereotipinių lyties rėmų. Ir čia atrodo, kad merginoms sekasi geriau nei vaikinams. Grįžkime prie bendravimo internete, nuo kurio ir pradėjau. Man keista yra vyrukų baimė būti palaikytais kitos lyties atstovu. Lyg tai kažkokiu būdu juos pažemintų, padarytų „netikrais vyrais“. Juk tai neturi jokio pagrindo – mano lytis nėra apibrėžiama kaip „nebuvimas moterimi“. Iš tiesų tokiu savo elgesiu jie parodo, kokie nesaugūs jaučiasi pasaulyje, ir skleidžia mitą apie nejautrumą. Žinoma, jei iš tiesų kas nors susipainioja, tai aš tiesiog mielai juos pataisau.
Išduosiu dar vieną triuką: jei aš išlaisvinu savo protą iš lyties, man visada kyla labai daug kūrybiškų minčių. Todėl kartais net specialiai užduodu sau klausimą – o kaip aš elgčiausi, ką galvočiau jei būčiau mergina. Ir gaunu atsakymą. Ir dažnai pasikoreguoju minčių eigą pagal tai. Nes jų kokybę pagerina pažvelgimas iš radikaliai skirtingo kampo. Tai juk nereiškia, kad aš tuo metu iš tiesų tampu mergina. Priedo, toks mąstymo būdas man padeda geriau pažinti priešingą lytį ir suprasti jos poreikius. Taigi pagerina santykius.
Kažkokią pabaigą ar apibendrinimą šiai temai man sunku pateikti. Fiziškai mes skiriamės ganėtinai smarkiai, ir tai vienas iš tų dalykų, kurie daro šį pasaulį įdomiu. Bet kas liečia protą (ir galbūt mūsų sielas jei tokias turim), tai aš nesu toks tikras. Suprantu, kad mano požiūris kai kuriems gali pasirodyti ganėtinai keistas, bet vėlgi aš esu tiesiog toks, koks esu – su visom savo keistom idėjom. Ir galbūt kitiems (tiek vaikinams, tiek merginoms) bus įdomu apie tai paskaityti ir pamastyti.
P.S. jei kažkam kyla klausimai, tai aš esu visai patenkintas savo lytimi ir myliu merginas 😉
P.P.S. kažkoks nejaukumas skelbiant šį straipsnį visdėlto buvo – matyt irgi esu kažkiek veikiamas to trečio pastebėjimo
UPDATE: Hedocity bloge kaip tik atradau susijusią temą
15 comments On Lytiškumas
Tik nereikia cia tu nesamoniu ale „va as nebijau uzsideti mergisko avataro ir esu kietas, o tie kurie to nedaro tai bijo del savo vyriskumo“… Tu gali uzsideti katina, medi, traktoriu, kefyro buteli ar beleka kita neutralaus ar atspindincio tavo vidu ir viskas butu gerai, bet ne, tau butent prisireike mergaite uzsideti ir manau 90% taves nepazystanciu zmoniu pagalvoja, kad tu mergina.. Vienintelis logiskas tam paaiskinimas turbut yra tai, kad tau labai truksta demesio ir aisku „merginas“ dazniau uzkalbina. Tai ir labai nepraktiska, nes bent jau man greit pabostu paaugliu rasinejimai ir lindimai, kurie mano kad esu mergina. 🙂
Steevas, manau nesuklysiu sakydamas, kad klysti iš esmės. Aš pats visada naudoju female avatarus, žaidimuose (mmorpg) visada renkuosi female character. Tikrai ne todėl, kad man trūksta dėmesio. Tiesiog, man asmeniškai, mergina paprasčiausiai mieliau žiūrisi, turiu omenyje MMO. O avataruose, dažniausiai man svarbus žvilgsnis, o merginos akys man atrodo išraiškingesnės, ir apskritai, merginos lengviau parodo emocijas, todėl taip ir pasirenku… Kas dėl dėmesio – tai kaip tik nelabai tai mėgstu. Nors, čia gali būti ir kokia nors užslėpta baimė būti homosexualiu ( kuo nelabai tikiu pats, nors, kas ten supaisys ^^ )
Ontopic : Šiaip, anksčiau tekdavo išgirsti, jog esu „boba“ iš pažystamų marozų. Dėlto, kad iš prigimties esu gan tylus, mandagus, smulkus. O visokių kitiems kenkenčių „prikolų“ (pvz išdauškim langus, paspardykim kokį atsitiktinį praeivį). Dėlto perdaug nereaguoju, dažnai tyčia elgiuosi gan mergaitiškai/moteriškai, kai noriu pajuokaut. Nors, buvimo vyru, jokiais būdais nenorėčiau iškeist.
Apskritai, Lietuvoje vyrai/vaikinai dar tebėra labai susikaustę, dauguma vadina bobišku betkokį jausmų parodyma, nors gal čia daugiau mano aplinkoi taip ( nedidelis miestelis :/ )
P.S Tamsta, koks MBTI tipas? Ar nebūsit kartais INFP? Nes jau senokai taip manau 🙂
Steevui -> na tikrai nesijaučiu nei kietesnis nei minkštesnis dėl avataro 🙂 Ir pasirinkau ne dėl kažkokio loginio paaiškinimo, bet dėl to, kad tiesiog man kažkuo patiko. Vienok tu teisus – dabar kai turiu savo puslapį ir aktyviai diskutuoju kitur, tai ima kelti šiokių tokių nepatogumų. Bet kol kas nesugalvoju, kuo galėčiau pakeisti (nes irgi reikia, kad patiktų).
Sloth -> jausmų rodymas nėra jokia moteriška privilegija. Vienas iš dalykų, kuriuo didžiuojuosi, tai kad darbe man pavyko surengti reguliarius kolegų susirinkimus, kurių metų visi gali pasisakyti ką jie jaučia vienu ar kitu klausimu ar netgi apie konkrečius žmones. Tai užtrunka vos pusvalandį, bet išsprendžia svarbias problemas ir didina visų motyvaciją.
O tipas INFJ – charakteris.info forumuose ganėtinai pasireiškiau, tai nematau reikalo slėpti 🙂
Aš irgi maniau, kad tu mergina, kol neįlindau į tavo dienoraštį:) Ir net įlindus, kol neįsigilini, galima taip pamanyti – tiesiog pagal domėjimosi sritis. Bet nieko čia blogo nematau. Kaip tik tu turi privalumą turėti daugiau bendro su merginomis ir geriau jas suprasti. (Tik teoriškai tave labiau turėtų traukti logiškos ir veiklios moterys. Įdomu, ar taip ir yra?)
Kad mūsų protas belytis, aš nesutinku. Bet vėliau tu pats pasitaisei – belytė yra siela. Kas žino, gal gyvename daug kartų ir keičiame lytis (o gal ir ne). Protas vis dėlto nuo mažens yra mokomas vyriško arba moteriško mąstymo bei vaidmenų. O iš prigimties jausminių vyrų yra tiek ir tiek – garsiai rėkiantys futbolo stadionuose ir verkiantys pasigėrę taip pat dažniausiai būna jausminiai, nors niekas jų moteriškais nelaiko, nes futbolas ir alus neva yra vyriški vaidmenys. Tiesiog čia yra tradicinis mąstymas, ypač būdingas primityvesniems žmonėms. O pati kombinacija jausmai plius intuicija tikrai nėra nei vyriška, nei moteriška.
Dėl lyties keitimo nebūčiau tokia kategoriška – jeigu yra žmonių, kurie jaučiasi ne savo kailyje, o po operacijos jaučiasi žymiai geriau, tegu jie tai daro. Matyt, jie geriau žino, ko jiems reikia.
Kaip tik ilgalaikius santykius įsivaizduoju su emocionalia ir jautria mergina, kur aš būčiau „logiškesnis“ poroje. Bėda, kad tokių mažai 🙂 Veiklios irgi turi savo žavesio, bet dažniausiai tai ilgai netrunka – tiesiog pasidaro nuobodu.
O tas „geresnis“ merginų supratimas tai man dažnai pakiša koją santykių pradžioje. Daug kartų jau yra nutikę, kad lengvai tampame gerais draugais, kai aš iš tiesų noriu visai ko kito. Tada sunku ir palikti tą žmogų, nes, anot „Mažojo Princo“, prisijaukinau ir tampu atsakingas.
Hmmmz, dėl šito antrinu, primena mano pačio situaciją. Neseniai buvo jau 3kartas, kai man patinkanti mergina, į mane žiūrėjo tik kaip į draugą. Šitas dalykas ištikrųjų slegia. Kai būni su žmogum, esi jam geriausias draugas, o tau jis patinka ne tik kaip draugas, būdamas šalia žaloji save, o palikdamas sužalotum kitą.
Jau net kyla mintys tyčia apsimesti nesuprantančiu, ar perdaug nesigilinančiu… Juolab, kad tokios situacijos perdažnai kartojasi…
Net keista paskaičius, atrodo lyg pats būčiau rašęs 😀
Psichu vakarelis on-line :D. No offence 😉
Ar reguliuoti psichus – tikrai sveiko proto sprendimas, V.J.?
Džiugu, kad kas nors rašo apie kažką gilesnio, nei IT 🙂 Tą turint galvoj, nemanau, kad esu įtikintas proto „belytiškumu“ – pagrinde todėl, nes visa gyvenimo patirtis byloja ką kitą. Nenorėdamas išsiplėsti, pateikiu tik svarbiausias mintis.
Sekundei užmiršus vyrus ir moteris, įveskime *objektyvų* matą žmogaus savybėm apibūdinti: moteriškos ir vyriškos(arba, jei apeliuoja rytai, In ir Jang). Mano aksioma tada skabėtų maždaug taip:
ŠIOJE SKALĖJE VYRŲ AIBĖ PARODYS STATISTIŠKAI REIKŠMINGĄ VYRIŠKŲ (JANG) SAVYBIŲ PRANAŠUMĄ PRIEŠ MOTERŲ; MOTERŲ AIBĖ PARODYS STATISTIŠKAI REIKŠMINGĄ MOTERIŠKŲ (IN) SAVYBIŲ PRANAŠUMĄ PRIEŠ VYRŲ
Pastaba: aksioma galioja tiek visumoj, tiek atskirom savybių grupėms (pagal mūsų laisvai pasirinktus kriterijus), atsitiktinai pasirinktom vyrų bei moterų aibėm
Beja, skirtumai nėra grynai sąlygijami fiziologijos: mano mėgiamas pvz apie geriausių pasaulio šachmatininkų reitingus: akivaizdu, kad sporto šaka vienodai prieinama abiem lytims bei pilnai niveliuojanti vyrų fizinės jėgos pranašumą – visgi jei pažiūrėsime atidžiai, vyrai triuškinančiai dominuoja tokius reitingus. Nuo kitų pavyzdžių susilaikysių nenorėdamas išsiplėsti.
DarniPora šiandien irgi apie tai rašo (nesakau, kad pilnai su viskuo sutinku, bet gal įdomu bus): http://blog.darnipora.lt/vyru-ir-moteru-smegenys-1652.html
Zhiurek, mister, pasirodo aktualia tema vel uzhkabinai. Tai kada tas post’as apie religija po kurio chia padiskutuoti susirinks puse blogofaunos? 🙂
Turbūt reikia patikslinti ką aš turiu omenyje sakydamas „protas“. Nes tai gali būti sąmoningumas (a.k.a. „self-awareness“), mintys, informacijos apdorojimas, sukauptos žinios, reakcijos, jausmai ir emocijos.
Visi dalykai išskyrus sąmoningumą tikrai skiriasi, nes jie priklauso nuo fiziologijos, smegenų sandaros ir aplinkos įtakos. Mokslininkai pvz jau yra įrodę, kad vyrai statistiškai geriau orientuojasi erdvėje, o moterims geriau sekasi komunikacija. Prie šito galiu pridurti, kad kompiuteriams pastaruoju metu statistiškai geriau sekasi žaisti šachmatus nei abiejų lyčių žmonėms 🙂
Taigi aš turėjau omenyje, kad sąmonė yra pakankamai lanksti, jog prisitaikytų prie bet kokio kūno. O visa kita yra tik konkreti reakcija į aplinką ir fiziologiją. Čia kaip sako: jei pakliuvai į Romą, tai elkis kaip romėnas. Juk mums tenka pristaikyti nuolat – mūsų galvose buvo vienokios mintys ir emocijos kai buvome vaikais ir visai kitokios kai suaugome.
Skaičiau apie įdomų eksperimentą, kurio metu grupei žmonių buvo pritaisyti virtualios realybės akiniai ir filmavimo kameros. Į akinius buvo transliuojamas vaizdas iš kito žmogaus perspektyvos. Taigi eksperimento dalyviai galėjo gyvai matyti save iš šalies. Įdomu, kad po kažkiek laiko tie žmonės ant tiek susitapatino su virtualiu kūnu, kad instinktyviai ėmė reaguoti į jam gresiančius pavojus (pvz prie kaklo prikištą peilį), nors jų tikrasis kūnas buvo saugus – net jei tas kitas kūnas buvo kitos lyties ar rasės.
* * *
Ir dar – kaip tik perskaičiau garsiąją knygą „Moterys iš Veneros, vyrai iš Marso“. Tai sukėlė šypseną, nes save atpažinau tiek viename tiek kitame vaidmenyje. Pvz ten sako, kad vyrai į stresą reaguoja užsisklęsdami savyje, o moterys linkusios išsikalbėti. Bet realybėje aš sėkmingai naudoju tiek vieną tiek kitą būdą. Tai lyg skirtingi ginklai skirtingoms problemoms spręsti. Abu vienodai geri. O ir pokalbio terapiją psichologijoje pirmasis ėmė taikyti vyras 🙂
@V.J. – nesuprantu nei ką nori pasakyti nei kodėl
@Tamagochi – save pateikdamas kaip pavyzdį, tikiuosi supranti, kad daugiau kalbi apie „outlier“ nei apie „average (random) sample“; jei tavo mintis yra pailiustruoti, kad vyrų ir moterų aibės persikerta, tai dėl to nesiginčysiu;
sąmonės (savokos) traktavimas kaip „self-awareness“ yra daugiau metafizinis, nei praktinis – labai retas taip ją supranta / naudoja realiame gyvenime
„self-awareness“ – čia terminas iš IT pasaulio 🙂 Galutinis tikslas dirbtinio intelekto sukūrimui.
Aš sutinku su tokiu protingu vyriškiu, pavarde Gidensas, kad asmenybes tapatumas labai priklauso nuo šeimos. Mes gyvenam modernioje emancipuotoje visuomenėje. Kiekvienas gali daryti ka nori ir kaip nori su savo kūnu ir protu. Kam silikonas, kam papildoma skylutė – žmogaus teisės leidžia viska. Dauguma žmonių nuo tokios laisvės paprasčiausiai pasimeta ir nebežino nieko.
Va dar prie tos knygos „Vyrai iš Marso…..“ Esu moteris, bet tikrai rimtas problemas mieliau sprendžiu įlindus į olą 🙂 Toje knygoje šiek tiek senovinis požiūris, nes šiuolaikinė moteris už daugelį priimtų sprendimų atsako „savo galva“.
Modernioje visuomenėje skirtumas tarp vyro ir moters vis labiau išlieka tik fizinis. Dvasia ir protas išmoko prisitaikyti prie situacijos