Ne, nerašysiu eilėraščių rudens proga. Nepatinka man šis metų laikas. Jame trūksta magijos. Per daug urbanizuotas, per daug visi kažkur skuba, pypsi, per daug viskas aplinkui miršta. Netgi žiema man yra daug artimesnė. Bet nieko kito negaliu padaryti, kaip tik priimti kas natūraliai vyksta 🙂 Ir dar kartelį prisiminti prabėgusios vasaros akimirkas.

Straipsnių skyrelis pasipildė kelionės aprašymu apie Portugaliją. Nuostabios atostogos. Rekomenduoju visiems ten apsilankyti.

Šią vasarą tiek daug visko nutiko – gimė šis puslapis, daugybė asmeninių atradimų, kurių svarbą dar tik pradedu suprasti. O kažkur horizonte gal net sužibėjo meilės žiburys… (juk visada tai būna mažas stebuklas) Bus ką prisiminti ilgais artėjančiais vakarais.