Taigi jau daugiau kaip mėnuo turiu savo mažą mielą puslapiuką internete. Mes einame per gyvenimą ir paliekame savo pėdsakus. Jie atspindi tai, kas mes esame tuo momentu. Aš turiu per mažai laiko, kad galėčiau būti kažkuo kitu išskyrus savimi. Įdomu, ar po kokių 100 metų, kai manęs jau (galbūt) nebebus, kokiame nors atokiame interneto archyvo serveryje vis dar gulės šie žodžiai?

Šis mėnuo man buvo labai įdomus. Ačiū visiems, kurie nepatingėjo rašyti komentarus. Kiekvienas jūsų žodis man be galo malonus (na išskyrus spam’ą, bet jis dar nespėjo sutepti šios pažadėtosios žemės). Ačiū blogads.lt, kuri atvedė 11 naujų žmogeliukų, nors po to ir užsilenkė (tikiuosi dar atgims). Sulaukiau ir daug žodinių atsiliepimų. Įdomiausia buvo išgirsti nuomonę iš tėvų, kad skaitydami jie sužinojo apie mane naujų dalykų 🙂
Šiuo metu galvoje mažiausiai 5 temos, kurios galėtų virsti puikiais įrašais – ir greičiausiai taip ir padarys. Tik va už lango vasara, tad kartais norisi viską išjungti ir tiesiog patinginiauti.

12 įrašų, 20 komentarų, 2 straipsniai, 194 nuotraukos, 17 nuorodų – tokie vat mano naujagimio pasiekimai kol kas.

Liepos mėnesio „Verslo klasėje“ įdomus straipsnis apie tinklaraštininkus. Kodėl gi jie rašo? Vieni matyt trokšta dėmesio. Kiti įsijaučia į žurnalisto vaidmenį. Dar tretiems tai tiesiog smagi žaidimų aikštelė. Na o man… Tai vieta pasidalinti. Savo džiaugsmais, savo nusivylimais, savo atradimais, o labiausiai savo meile pasauliui. Taip pat vieta susitikti.

Turėti blogą – tai kažkas panašaus į automobilio pirkimą. Vos tik įsigijęs, imi automatiškai pastebėti kitus panašius automobilius / blogus. Pradedi labiau juos vertinti ir žavėtis (taip, tai skirta jums, blogosferos kaimynai). Galiu net pagirti Microsoft: jo mygtukas „Blog this“ OneNote programoje pasirodė labai naudingas. Na ir tikiuosi, kad tas malonus jausmas truks dar ilgai. Ožiaragiai mat tokie – jei jau pradeda ką nors daryti, tai visam gyvenimui 🙂 (įskaitant ir meilę)

Iliustracija Michael Whelan